- arklinis
- arkli̇̀nis, arkli̇̀nė bdv. Arkli̇̀nės mõrkos.
.
.
arklinis — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Equinus ryšiai: platesnis terminas – pagrindiniai terminai … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
arklinis — 1 arklìnis, ė adj. (2); SD103 1. priklausantis arkliui, arkliams: Arklinis mėšlas bene bus geriausias mėšlas Gž. Kad ir arklinės odos, bet būtų buvusios kurpės I.Simon. | Arklìnis drugys (tokia liga) Ss. 2. arkliams skirtas (laikyti, rišti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
arklinis — 2 arklìnis, ė smob. (2) 1. Lkv, Vdk, Jrb naktigonis, arkliaganis, šėrikas: Kur dingo mūsų arklìnis, jau laikas arklius šerti Skr. Ilgus metus mano dėdė tarnavo dvare už arklìnį Krš. Pešės kuršiai dėl žuvių ..., dėl botago arklìniai KlvD144. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
Equinus — arklinis statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Equinus ryšiai: platesnis terminas – pagrindiniai terminai … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
arkliavilkis — arkliãvilkis sm. (1) arklinis (kuris arklius pjauna) vilkas: Karvę papjovė arkliavilkiai Kb … Dictionary of the Lithuanian Language
arklininkas — 2 arkliniñkas ( inỹkas), ė smob. (2); B 1. J, K naktigonis, arklių prižiūrėtojas: O, mano vaikas jau pats tas arkliniñkas Srv. Arklininkai naktimis ..., ugnį susikūrę, ... suguldavo BsMtII136. Arkliniñkai daug privargdavo – per dieną dirba,… … Dictionary of the Lithuanian Language
arklėnas — 2 arklėnas, a adj. arklinis: Arklėni taukai kaip pradeda šilti, kas smarvė! Vn … Dictionary of the Lithuanian Language
boba — sf. (1) 1. R, K menk. ištekėjusi moteris; sena moteris, senė: Vetuša boba SD4. Da boba drūta, apie pečių sukas kai ratas Klt. Drūta (tvirta) boba, nei su girnoms nesumaltum B. Boba – gana stora, raudona, dikta, pilvota Žem. Susisėdę bobos i plepa … Dictionary of the Lithuanian Language
dundurys — dundurỹs sm. (3b) BŽ310 zool. arklinis gylys (Gastrophilus equi) … Dictionary of the Lithuanian Language
dvieilis — 2 dvieĩlis, ė adj. (2) I 1. su dviem eilėmis: Dvieĩliai miežiai (kurių varpų grūdai suaugę į dvi eiles) Šn. Dvieiliai augalai (kurių žiedai arba lapai yra dviejose eilėse) Enc. Taurelė dvieilė (Calyx duplex) LTII437. Dvieĩliai arklio dantys Ds … Dictionary of the Lithuanian Language